Naujienos Festivalis Kontaktai vol. 1 vol. 2 vol. 3 vol. 4 vol. 4.5 vol. 5 vol. 5.5 vol. 6 vol. 7
     
   
 
 

MELOMANO ATASKAITOS: 2015 BIRŽELIS


2015-11-04, Rytis Bulota

Faith_No_More_-_Sol_Invictus_Album_CoverMELOMANO  ATASKAITOS: 2015 BIRŽELIS

Dėl įvairių subjektyviai-objektyvių priežasčių atsilikau jau keturiais mėnesiais. Bet ataskaitose jau vasara, ir bandau pasivyt.

 

 

 

 

 

 

 

1. FAITH NO MORE „Sol Invictus“ (2015)
Kaip jau rašiau – nenuvylęs sugrįžimas. Žinoma, ne metalas. Bet jei klausyt be stiprių išankstinių nuostatų – labai, labai neblogai!

2. JOHN ZORN „Simulacrum“ (2015)
Ape šį albumą irgi jau rašiau praeitą mėnesį. Pasikartosiu, kad patinka.

3. ARMORED SAINT „Win Hands Down“
Prisipažinsiu, kad esu šališkas. Dėl vokalisto. Kol John Bush dainavo ANTHRAXuose jie buvo mano mėgstamiausia grupė, dėl dainavimo ir muzikos derinio. Kai po visos muilo operos Bush grįžo į savo pirmąja grupę (dėl kurios kažkada nenuėjo dainuoti į METALLLICA, nors buvo primygtinai kviečiamas),  ARMORED SAINT  man pradėjo rūpėti labiau už  ANTHRAX. Labai solidus modernaus hard rocko LP. Bet reikia paklausyt bent tris kartus, kad viskas atsistotų į savo vietas.

4. THE JIMI HENDRIX EXPERIENCE „Axis: Bold as Love“ (1967)
Apie Hendrixą nieko daug naujo nepasakysi. Šiame LP beveik be blueso, su daug gražių psychedelic soul dainų.

5. PARADISE LOST „The Plague Within“ (2015)
Paradaizai vėl naudoja harsh vokalus, ir groja sunkiau, ir doomo vėl yra. Pakankamai patikimas albumas.

6. WAYNE SHORTER „Speak No Evil“ (1966)
Vienas labiausiai vertinamų Shorterio albumų. Jau post bop, bet dar ne fusion. Muzikantų sudėtis irgi įspūdinga: Freddie Hubbard — trumpet, Herbie Hancock — piano, Ron Carter — double bass, Elvin Jones — drums.

7. SIOUXSIE AND THE BANSHEES „Ju ju“ (1981)
Nuo šito albumo prasidėjo mano santykiai su grupe. Ir čia vis dar vienas TŲ albumų kurie perkelia laike. Ko gero įtakingiausias post punk gitaristas John McGeoch iš MAGAZINE ir VISAGE (sic!) groja iki šiandien nerealiai skambančias partijas. Darbas iš post punk kanono. Daina nuorodoje vis dar mano asmeninių topų viršuje.

8. KLAUS SCHULZE „X“ (1978)
Taip pretenzinga, kad net skauda. Bet Klausas sugebėjo išvežt koncepciją. Super kosmische musik , su gyvais instrumentais. Jei nebūtų tų tų pavadinimų ir pompos, beveik šedevras. Tuo labiau – vokietys, jam atleistina.

9. KING CRIMSON „Lizard“ (1970)
Kai išgirdau šį albumą labiausiai klausiau AC/DC, SEX PISTOLS, ir visokio postpunko bei metalo. Bet kažkaip prilipo jis man išsyk, ir visam gyvenimui. Kaip ir visa kita KC kūryba.

10. BETWEEN THE BURRIED AND ME „The Great Misdirect“ (2009)
Ilgokai užtruko, kol pasiklausiau jų – ta metalcore etiketė atbaidydavo. Metalkoro čia aišku yra, bet toks nenuodingas. O progo pusė labai nebloga. Ir net MR. BUNGLE įtakos išlenda.

11. MAGAZINE „Real Life“ (1978)
Klasikinis ankstyvas post punk albumas su jau minėtu John McGeoch.

12. TANGERINE DREAM „Rubycon“ (1975)
Jau ne kartą apie juos rašyta. Kai pavargsti nuo džiazo ir metalo intensyvumo – labai gerai nuima įtampą.

13. BETWEEN THE BURRIED AND ME „Colors“ (2007)
Aggro prog metal. Kaip jau minėta aukščiau.

Roko festivalio ir naujienų interneto svetainėje mountainrock.lt paskelbtą informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be mountainrock.lt sutikimo neleidžiama.


Vardas:
El. paštas:
Web adresas: