„Sunkieji“ renginiai vienas po kito neleidžia atsikvėpti vilniečiams bei miesto svečiams. Nuo šio maratono nusprendžia neatsilikti ir laikinoji sostinė – Kaunas. Šį kartą renginys nelabai įprastas – dvigubas, mat tai nepriklausomo roko festivalis „Mountainrock‘vol. 4“. Jo metu buvo pažymėtas ir renginio organizatorių, grupės „Mountainside“ dešimties metukų jubiliejus. Taip, tikrų tikriausias gimtadienis – su tortu (o ant jo žvakutės!), draugais ir dovanomis…

Pirmas įspūdis apie festivalį – marga marga, kur dairais… Nuo gotikinių atspalvių „Xess‘ų“ pasirodyme iki punk roko šedevro – „Mountainside‘ų“ „Birutės“. Bet apie viską nuo pradžių.

Pirmieji renginį atidarė kauniečiai. Na taip, ne renginio kaltininkai, aišku, o „Xess“. Pasirodymas prabėga nepastebimai greitai – gal dėl to, kad pirmasis tą vakarą? Smalsumą sukelia naujasis bosistas. Žvelgiant iš šalies atrodo, jog jis grupėje – kaip čia buvęs. Na, bet juk taip ir turėtų būti.

Toliau IR ir „Brainers“. IR pastaruoju metu mažai kur bekoncertavo, Kaune didesniame renginyje irgi iki šiol negavę progos pasireikšti. Kompanija gana sėkmingai išjudina publiką – šioji šyla šyla… Sukuriama ganėtinai smagi ir šilta atmosfera, kurią po to bando išlaikyti ir „Brainers“. Na, kažkaip atrodo, jog publika išsisijoja – nevisi IR gerbėjai lieka klausyti toliau, o išsibarsto kažkur po visą klubą.

Na, „Brainers“ ypatingo įspūdžio ar šilumos mano širdy nepalieka, nors mėgstantieji tokią muziką sakė, kad šiauliečiai sugrojo gerai ir patobulėjo išleidę albumą.

Kartu su pasyviais klausytojais tenka ieškoti ramesnės vietos pasisėdėjimui arba „apsiuostinėti teritoriją“ visame klube. Pažintis su klubu iš pirmo žvilgsnio kontrastinga – išplanavimas, garso kokybė tikrai neprasta, o tai suteikia šiai vietai savų pliusų. Minusai – gana keistokas šviesos efektų išdėstymas: dauguma jų nukreipta į salę, publiką, o ne į sceną – akivaizdžiai pritaikyta ne visai koncertams. Ne itin draugiški atrodo ir apsaugos darbuotojai…bet matyt toks jų darbas.

Po „Brainers“ pasirodymo koncertas tarsi nematoma linija persiskiria pusiau – antroje festivalio pusėje pliekia „Mary Jane“, „SoundArcade“ ir patys festivalio šeimininkai bei kaltininkai „Mountainside“. Publika jau apšilusi, pagyvėjusi, o ir muzikantai smagiau pliekia – kas pasitrepsėdami, kas pasišokinėdami…

Pirmieji paragauti netolimojo užsienio gabalėlio pasiūlė latviai „Mary Jane“. Smagesni nei smagūs – publiką palaiko ne tik šiltomis, bet ir ganėtinai karštomis sąlygomis. Ne tik garsas, bet ir vaizdas ant scenos pagyvėja, salė juda vis didesniais tempais…ir jei ne pertrauka po šio pasirodymo (ir pakartotinio „biso“), klubo pamatai galėjo „išjudėti“ ir dar daugiau.

Taigi, pertrauka ir po jos visu smagumu maždaug valandai sceną okupuoja patys „Mountainside“. Visas smagumas prasideda nuo sveikinimų, linkėjimų, trijų „valio“, torto su žvakutėmis ir dovanomis. Taip taip, dešimtmečiams juk dovanos rūpi labiausiai, ar ne? Atrodo, tai prisiminė ir vienas iš anksčiau „Mountainside“ kompanijoje grojęs Lekas Marius Lekečinskas, kuris čia pat, scenoje, įteikė jubiliatams žaislinį stalo futbolo komplektėlį…

Toliau dar smagesnė dalis, kurioje – po dainą su kokiu nors anksčiau buvusiu „Mountainside“ nariu – vokalistu, būgnininku, gitaristu… Skamba tokie visiems gerai žinomi koveriai, kaip „Take me out“, „Seek & Destroy“… Taip pat ir seni originalūs grupės kūrinai. Kadangi pasirodymas trunka apie valandą, jis skiriamas į dvi dalis, idant visi pailsėtų. O visko pabaigoje publika išsiprašo ir… „Birutės“. Aha, į sceną užsiropščia scenoje iš grupių „Linfeng“ ir „Popgrupė“ žinomas veikėjas Karewas ir su didžiuliu šėlsmu sutrenkiamas šis senas gabalas. Ir jei tada nenori gauti pogo metu į kaulus, strategija pasirinkti vietą prie scenos itin prasta…

Toliau vakaras tęsiamas kartu su kitais latviais „SoundArcade“. Salė gerokai ištuštėjusi, likusieji ganėtinai ramūs, pavargę po „Mountainside“ sukelto triukšmo. Stebėjimas vyksta ramiai… Latviai pasirodo esąs įdomūs atlikimu – ypač pradžioje, kai grojama mažučiu elektriniu smuikeliu (atrodo taip tai vadinasi?) gitara su smičiumi ir pan. Na, bet pasirodymas nesužavi taip, kaip buvo tikėtasi (o gal čia tik man taip atrodo, nes prisiklausiau itin daug panegirikų šios grupės adresu). O gal reikia ne vieną kartą juos išgirsti.

Visas veiksmas baigiasi apie 3 valandą nakties ir tik keli ištvermingiausieji pasilieka patrypčioti aikštelėje. See you on next birthday!